Ófrjósemisašgerš karla - "Herraklipping"

  Hverjir geta fariš ķ slķka ašgerš? Allir sem nįš hafa 25 įra aldri og śtfyllt hafa og skrifaš undir umsókn um ófrjósemisašgerš. Ef viškomandi hefur

Ófrjósemisašgerš karla -

 

Hverjir geta fariš ķ slķka ašgerš?
Allir sem nįš hafa 25 įra aldri og śtfyllt hafa og skrifaš undir umsókn um ófrjósemisašgerš. Ef viškomandi hefur ekki nįš 25 įra aldri gilda sérstök lagaįkvęši. Umsóknin fęst hjį heimilislękni eša lękni žeim sem framkvęmir ašgeršina. Ašgeršin er sjśklingi aš kostnašarlausu skv. lögum.

Hvernig er ašgeršin framkvęmd?

Sjśklingur liggur į bakinu, ytri kynfęri žvegin meš sįpu en hįrin į pungsvęši eru ekki rökuš. Sjśklingur fęr verkja- og slökunarlyf ķ ęš (einstaka svęfšir) og sķšan er deyft meš grannri nįl umhverfis sęšisleišarana, sem liggja ķ efri hluta pungsins, vęg ónot eru oftast viš žaš. Sęšisleišararnir eru sķšan dregnir fram gegnum 10 mm stóran skurš, skoriš į leišara, brennt og bundiš fyrir endana. Skuršinum er lokaš meš žręši sem eyšist af sjįlfu sér. Stašdeyfingin hverfur innan 2 klst.  

 

Žarf ég aš varast eitthvaš eftir ašgerš? 

Žś mįtt ekki aka bķl (eša hjóla) sjįlfur heim ef žś hefur fengiš lyf ķ ęš og žvķ žarftu aš lįta sękja žig. Taktu žvķ rólega ašgeršardaginn og ekki hjóla eša stunda ķžróttir sem geta reynt óešlilega mikiš į punginn fyrstu dagana eftirį. Samfarir eša sjįlfsfróun skyldi foršast fyrstu 7-10 dagana ķ kjölfar ašgeršar. Óhętt er aš fara ķ sturtu nęsta dag, en ekki sund/baškar fyrr en skurširnir eru grónir (lokašir), oftast eftir 2 vikur. Ef saumar hverfa ekki, žį mįttu klippa eša lįta fjarlęgja žį sjįlfur. Ef žś hefur veriš į blóšžynnandi lyfjum, žį skaltu spyrja lękni um töku žeirra. 

 

Mį bśast viš einhverjum fylgikvillum ķ kjölfar ašgeršar?
Flestir finna fyrir žyngslum eša ónotum ķ pung fyrstu dagana og best aš nota verkjalyf eins og parasetamól sem eykur ekki blęšingu. Allir fį eitthvaš mar og eša blęšingu ķ punginn en ef blęšing/mariš er vaxandi, eša pungurinn aš ženjast óešlilega mikiš śt, žį žarf aš hafa samband viš lękni eša leita į sjśkrahśs. Erting eša roši vegna sauma kemur fyrir. Sżking ķ sįri er afar sjaldgęf, en verkir eša ónot ķ pung og nįrum hverfa fyrstu 2 vikurnar hjį flestum. Stundum myndast žykkildi undir skuršinum vegna örvefsmyndunar į sęšisleišurum sem hverfur sjįlfkrafa en getur valdiš eymslum. Fylgikvillar eru žó almennt fįtķšir og yfirleitt minnihįttar. Ristruflun eša breytingar į hormónastarfsemi er ekki hęgt aš rekja til ašgeršarinnar, kyngetan er óbreytt og karlar hafa eftir sem įšur sįšlįt meš sömu tilfinningu, en žį įn sęšisfrumna.

Hvernig er eftirliti hįttaš?
Sjśklingi er rįšlagt aš hafa samband viš lękni ef einhverjar spurningar vakna ķ kjölfar ašgeršar eša vandamįl koma upp. Skila skal sęšisprufu ķ samrįši viš lękni er framkvęmir ašgeršina til žess aš kanna hvort ašgeršin hafi heppnast og er hśn į įbyrgš sjśklings. Sęšisprufu mį skila ķ žvagprufuglasi sem fęst keypt ķ lyfjabśš. Sjśklingar žurfa aš hafa haft sįšlįt (viš sjįlfsfróun eša samfarir) ķ aš minnsta kosti 15 skipti įšur en sęšisprufan er tekin 8-12 vikum eftir ašgeršina. 

 

Hversu örugg er ašgeršin?
Sęšisleišararnir geta opnast aš nżju ķ minna en eitt prósent tilvika. Slķkt getur gerst jafnvel mörgum įrum eftir ašgeršina og er ekkert sem getur meš vissu komiš ķ veg fyrir žaš. Ekki eru alvarlegir fylgikvillar žekktir til lengri tķma litiš, en 1-2% sjśklinga geta veriš meš verki til langframa.

Get ég eignast börn sķšar ef žörf veršur į?
Hęgt er tengja sęšisleišarana saman aš nżju meš skuršašgerš og möguleiki er lķka meš tęknifrjóvgun sem og aš lįta frysta sęši fyrir ašgeršina. Žaš er žó ekki hęgt aš tryggja barneignir aš nżju meš žessum ašferšum. Gęši sęšisins versna yfirleitt eftir žvķ sem fleiri įr lķša frį ašgerš og einnig myndast mótefni sem truflaš geta įrangurinn.











Hverjir geta fariš ķ slķka ašgerš
  • Allir sem nįš hafa 25 įra aldri og śtfyllt hafa og skrifaš undir umsókn um ófrjósemisašgerš. Ef viškomandi hefur ekki nįš 25 įra aldri gilda sérstök lagaįkvęši. Umsóknin fęst hjį heimilislękni eša lękni žeim sem framkvęmir ašgeršina. 


Hvernig er ašgeršin framkvęmd
  • Sjśklingur liggur į bakinu, ytri kynfęri žvegin meš sįpu og hįrin į pungsvęši eru ekki rökuš. Sjśklingur fęr verkja- og slökunarlyf ķ ęš og sķšan er deyft meš grannri nįl umhverfis sęšisleišarana, sem liggja ķ efri hluta pungsins. Sęšisleišararnir eru dregnir fram gegnum 10mm stóran skurš og sķšan brennt og bundiš fyrir žį. Skuršinum er lokaš meš žręši sem eyšist af sjįlfu sér nema annaš sé tekiš fram af lękni. Ašgeršin tekur yfirleitt 10-15 mķnśtur.
Žarf ég aš varast eitthvaš eftir ašgerš
  • Aktu ekki sjįlfur heim ef žś hefur fengiš lyf ķ ęš. Taktu žvķ rólega ašgeršardaginn og ekki hjóla eša stunda ķžróttir sem geta reynt óešlilega mikiš į punginn fyrstu dagana eftirį. Samfarir eša sjįlfsfróun skyldi foršast fyrstu 3-4 dagana ķ kjölfar ašgeršar, ašallega vegna blęšingarhęttu og verkja. Ķ lagi er aš fara ķ sturtu nęsta dag, en ekki sund/baškar fyrr en skurširnir eru grónir (lokašir).
Mį bśast viš einhverjum fylgikvillum ķ kjölfar ašgeršar
  • Yfirleitt kemur smį mar og blęšing ķ pung og stundum roši eša erting vegna sauma. Sżking ķ sįri, verkir ķ pung og nįrum, žykkildi eša bólga undir skuršinum vegna örvefsmyndunar į sęšisleišurum. Fylgikvillar žessir eru allir fįtķšir og yfirleitt minnihįttar. 
  • Ristruflun eša breytingar į hormónastarfsemi er ekki hęgt aš rekja til ašgeršarinnar og karlar hafa eftir sem įšur sįšlįt meš sömu tilfinningu og sęšismagni, en žį įn sęšisfrumna. Upplifunin viš samfarir į aš vera óbreytt.
Hvernig er eftirliti hįttaš
  • Sjśklingi er rįšlagt aš hafa samband viš skuršlękni (eša heimilislękni) ef einhverjar spurningar vakna ķ kjölfar ašgeršar eša vandamįl koma upp. 
  • Skila skal sęšisprufu ķ samrįši viš lękni er framkvęmir ašgeršina eša heimilislękni til žess aš kanna hvort ašgeršin hafi veriš vel heppnuš. Sęšisprufu žarf aš skila innan einnar klukkustundar frį sęšislosun, en sęšiš mį ekki kólna undir 20°C, žannig aš bera skal žaš innan klęša į leišinni. Sęšisprufu mį skila ķ žvagprufuglasi sem fęst keypt ķ lyfjabśš. 
  • Sjśklingar žurfa aš hafa haft sįšlįt (viš sjįlfsfróun eša samfarir) aš minnsta kosti tķu sinnum įšur en sęšisprufan er tekin og žaš žurfa aš lķša hiš minnsta 6-8 vikur frį ašgeršinni žar til prufu er skilaš. Sęšisprufunni er skilaš į Rannsóknadeild FSA, en ella ķ samrįši viš lękni annars stašar.
Hversu örugg er ašgeršin
  • Sęšisleišararnir geta tengst eša gróiš saman aš nżju ķ um eitt prósent tilvika. Slķkt getur gerst jafnvel mörgum įrum eftir ašgeršina og er ekkert sem getur meš vissu komiš ķ veg fyrir žaš. Sęšisprufan er samt sem įšur afar mikilvęg sem lišur ķ eftirliti og brżnt aš skila.
Get ég eignast börn sķšar ef žörf veršur į
  • Hęgt er tengja sęšisleišarana saman aš nżju meš skuršašgerš og möguleiki er lķka viš įkvešna tegundtęknifrjóvgunar. Žaš er žó ekki hęgt aš tryggja barneignir aš nżju meš žessum ašferšum. Gęši sęšisins versna yfirleitt eftir žvķ sem fleiri įr lķša frį ašgerš og einnig myndast mótefni sem truflaš geta įrangurinn.  

Athugiš:  Ef eitthvaš kemur upp į fyrsta sólarhringinn eftir ašgerš er neyšarsķmi Lęknastofu Akureyrar 8425333. 

  • Valur Žór Marteinsson: sķmi: 820 0541
 

Svęši

Lęknastofur Akureyrar  |  Glerįrtorgi - 2. hęš  |  Sķmi 462 2000  |  lak@lak.is